Endodontinis gydymas
Endodontinis gydymas – tai odontologinė procedūra, skirta išgydyti ir išsaugoti uždegimo ar infekcijos pažeistus dantis.
Dantų kanalų gydymo metu išvalomi, dezinfekuojami ir užplombuojami dantų kanaluose bei vidinėje danties dalyje – pulpoje – kilę uždegimo ar infekcijos židiniai.
Statistiškai net 97% dantų kanalų gydymo procedūrų būna sėkmingos ir, su tinkama kasdiene priežiūra, leidžia išsaugoti išgydytus dantis visą gyvenimą.
Endodontinio gydymo eiga
Apžiūra
Gydytojas endodontologas apžiūri paciento burnos ertmę. Silpnai dirginant dantį instrumentais ar kompresuoto oro srove, identifikuojamas dėl kanalų infekcijos ar uždegimo jautriau į dirgiklius reaguojantis dantis.
Nors gan dažnai pacientai endodontiniam gydymui atvyksta jau jausdami simptomus, skausmas gali būti apgaulingas. Mūsų praktikoje yra buvę atvejų, kai pacientui atrodo, jog skauda dantį viršutiniame žandikaulyje, bet iš tikrųjų skausmo sukėlėjas būna apačioje ir atvirkščiai.
Nuodugni apžiūra padeda išvengti nereikalingų dentalinių rentgeno nuotraukų ir juo labiau procedūrų atlikimo gydymo nereikalaujantiems dantiems. Apžiūros metu taip pat diagnozuojami endodontinį gydymą apsunkinti galintys veiksniai bei kitos problemos.
Dentalinė rentgeno nuotrauka
Identifikavus padidėjusio jautrumo dantį, pacientui atliekama dentalinė rentgeno nuotrauka. Nuotrauka gydytojui endodontologui parodo pulpos infekcijos ar uždegimo dydį ir išplitimą, šaknų būklę ir danties kanalų formą.
Visa ši informacija yra nepamainoma endodontiniam gydymui, kuris reikalauja ypatingo preciziškumo.
Dantų nuskausminimas
Dažniausiai endodontinio gydymo metu naudojamas vietinis nuskausminimas – infiltracinė nejautra, kuri apmarina tiek pažeisto danties, tiek aplink jį esančių dantenų nervus ir paverčia kanalų gydymą beskausmiu.
Tam tikrais atvejais, jeigu dėl endodontinio gydymo kreipiamąsi per vėlai, danties nervas jau gali būti miręs. Tuomet nuskausminimas paprastai būna nebereikalingas.
Kanalų valymas
Gydytojas endodontologas išgręžia mažą skylutę danties vainikėlio viršuje ir atveria danties pulpą – drebučių konsistencijos junginį, susidedantį iš nervų, kraujagyslių ir limfagyslių.
Pasinaudodamas failais – mažais specialiais įrankiais, – gydytojas endodontologas pašalina infekcijos ar kitų priežasčių pažeistą pulpą iš danties ertmės ir visų kanalų. Ši procedūra kartais pacientų įvardijama tiesiog kaip danties nervo traukimas, bet iš tiesų pašalinamas ne tik nervas, bet ir visi kiti uždegimo ar infekcijos pažeisti minkštieji audiniai.
Dantų šaknų kanalų valymas yra ilgiausiai trunkantis ir didžiausio kruopštumo bei meistrystės reikalaujantis etapas, nuo kurio priklauso viso endodontinio gydymo sėkmė.
Kanalų plovimas
Pašalinus pulpą, danties kanalai kruopščiai išplaunami dezinfekciniu tirpalu. Tais atvejais, kai infekcija būna išplitusi į aplinkinius audinius arba kaulus, arba yra to rizika, gydytojas endodontologas pripildo kanalus kalcio hidroksido pastos. Per 14-21 dienas, ši pasta persisunkia į aplinkinius audinius ir sukuria šarminę terpę, kurioje žūsta visos iš pažeisto danties plačiau išplitusios bakterijos.
Pacientams taip pat gali būti paskirta vartoti antibiotikus, dažniausiai dviem savaitėms, t. y. iki kito vizito, kurio metu pašalinamas į danties kanalus įvestas kalcio hidroksidas ir kanalai užplombuojami.
Kanalų plombavimas
Siekiant išvengti pakartotinės infekcijos ir sandariai užpildyti po pulpos išvalymo likusią tuščią erdvę, dantų kanalai užpildomi gutaperča.
Gutaperča yra natūrali, į gumą panaši medžiaga, išgaunama iš pietryčių Azijos medžių sulos. Plačiai naudojama endodontiniam gydymui visame pasaulyje, gutaperča dėl savo biologinio suderinamumo su žmogaus kūnu ir ilgaamžiškumo odontologų yra laikoma „aukso standartu“
Plombuojant kanalus, specialiu aparatu įkaitinta ir suminkštėjusi gutaperča kruopščiai įvedama į dantų kanalus taip, kad užpildytų visą jų ilgį ir plotį. Priklausomai nuo danties kanalų formos, gali būti naudojami skirtingi įvedimo metodai: vertikaliai ar horizontaliai tiesūs kanalai užpildomi gutaperčos kaiščiais, o lenktiems kanalams dažniausiai naudojama įkaitinta švirkščiama gutaperča. Po procedūros gutaperčai atvėsus ir sukietėjus, susiformuoja tvirta ir ilgalaikė plomba, kuri sandariai užveria kanalus bei stipriai sumažina pakartotinės infekcijos riziką.
Laikina plomba
Danties ertmė uždengiama laikina plomba ir suplanuojamas kitas vizitas įvertinti endodontinio gydymo rezultatus.
Laikina plomba skirta apsaugoti danties kanalus nuo bakterijų ir maisto likučių bei atkurti bent dalinę kramtomąją ir estetinę funkcijas iki tol, kol sugis danties kanalų apačioje sudirgintas kaulas ir taps aišku, kad infekcija buvo pilnai išgydyta ir nebėra rizikos jokioms komplikacijoms.
Lyginant su ilgalaikėmis plombomis, laikina plomba yra kur kas minkštesnės konsistencijos ir ne taip stipriai prisitvirtina prie danties struktūros. Tai leidžia lengvai ją pašalinti nesukeliant papildomos žalos dančiui tais atvejais, kai reikalingas tolimesnis gydymas.
Svarbu atminti, kad nors laikinos plombos pirmuosius keletą mėnesių teikia tokią pačią apsaugą kaip ir ilgalaikės, po kurio laiko dėl kramtymo ir patiriamo krūvio jos tampa mažiau sandarios, gali suskilti ar iškristi ir sukelti sąlygas infekcijai atsinaujinti.
Ilgalaikė plomba arba danties vainikėlis
Pakartotinio vizito metu įsitikinus, kad infekcija pilnai pasišalino ir nebėra rizikos komplikacijoms, laikina plomba pakeičiama ilgalaike plomba, kurios spalva ir išvaizda priderinama prie kitų dantų.
Neretai endodontinio gydymo metu, siekiant prieiti prie kanalų, tenka išgręžti nemažą dalį danties. Tai susilpnina jo struktūrą ir kartais vien tik plombų gali nebeužtekti. Priklausomai nuo danties pažeidimo lygio, gydytojas endodontologas taip pat gali rekomenduoti atkurti danties kramtomąją ir estetinę funkciją uždedant vainikėlį ir / ar sustiprinti dantį jonometrinio stiklo pluošto kaiščiais.
Simptomai rodantys, kad būtina atlikti endontinį gydymą
Endodontinis gydymas yra būtinas, kai į danties viduje esančius minkštuosius audinius (pulpą) patenka bakterijos ir prasideda uždegimas (pulpitas), kuris vėliau išsivysto į danties nervą pažeidžiančią infekciją.
Tam tikrais atvejais danties infekcija gali būti besimptomė, bet dažniausiai apie dantų kanalų gydymo būtinybę signalizuoja:
- Dantų skausmas. Dažniausiai šis skausmas yra sunkiai numalšinamas vaistais ir juntamas giliai dantyje. Jeigu šis skausmas išplinta į žandikaulį, veidą ar kitus dantis, tai gali būti ženklas, kad būtina kuo skubiau atlikti endodontinį gydymą.
- Užsitęsęs jautrumas karščiui ir šalčiui. Jautrumas karštiems ir šaltiems dirgikliams, kuris išlieka net pašalinus dirgiklius gali būti ženklas, kad danties pulpos nervai yra pažeisti.
- Skausmas kramtant ir liečiant. Jeigu bet koks spaudimas sukelia skausmą, tai gali reikšti, kad danties nervai jau yra pažeisti.
- Patinusios dantenos. Kilus danties kanalų infekcijai, dantenos dažnai ištinsta, tampa jautrios.
- Fistulė ant dantenų. Dantų infekcijos gali sukelti fistules – dantenų iškilimus, iš kurių kartais gali tekėti pūliniai.
- Patinęs žandikaulis. Kartais nuo susikaupusių pūlinių gali ištinti visas žandikaulis.
- Pasikeitusi danties spalva. Danties pulpos infekcija pažeidžia danties kraujagysles ir sustabdo deguonies ir maistinių medžiagų prisodrinto kraujo patekimą į dantį. Be kraujo, dantis pradeda mirti ir patamsėja arba papilkėja.
- Laisvas dantis. Pūliniai iš infekuotos danties pulpos gali suminkštinti žandikaulio kaulą ir sukelti įspūdį, kad dantis tapo laisvesnis, pradėjo klibėti.
Tam tikrais atvejais pacientai gali nejausti jokių simptomų. Tuomet tik apžiūros ir diagnostinių rentgeno nuotraukų pagalba galima diagnozuoti uždegimą ar infekciją ir imtis endodontinio gydymo.
Dažniausiai tokie lėtiniai besimptomiai atvejai diagnozuojami profilaktinės apžiūros metu, kai pacientai maždaug kas šešis mėnesius atvyksta burnos higienai. Tačiau jeigu jaučiate aukščiau išvardintus simptomus arba neseniai patyrėte dantų traumą, kuri galėjo atverti danties pulpą bakterijoms, rekomenduojame nedelsti ir susisiekti su mūsų gydytojais endodontologais.
Endodontinio gydymo nauda
Laiku atliktas dantų kanalų gydymas sustabdo infekcijos plitimą ir daugeliu atvejų leidžia išsaugoti nuosavą dantį.
Negydomas, dantų uždegimas sukelia infekciją, kuri iš danties pulpos pradeda plisti į aplinkinius dantis bei audinius ir gali sukelti dantenų periodontitą, žandikaulio kaulo tirpimą ir privesti prie dantų netekimo. Kritiniais atvejais infekcija gali per kraują išplisti į visą likusį kūną ir sukelti sepsį.
Endodontinis gydymas yra vienintelis būdas išsaugoti infekuotą dantį. Danties vainikėlis – virš dantenų matoma danties dalis, gali išlikti struktūriškai stipri net ir tada, kai danties pulpa būna mirusi. Tokiais atvejais svarbu kuo skubiau pašalinti pažeistą pulpą ir užplombuoti kanalus, kad būtų išvengta tolimesnės žalos ir danties netekimo.
Endodontinio gydymo rizikos ir komplikacijos
Dantų kanalų gydymas yra efektyvi ir saugi procedūra, kurios metu išgydomas danties uždegimas ar infekcija, sustabdomi diskomfortą keliantys simptomai ir beveik visada išsaugomi uždegiminiai ar infekuoti dantys.
rodo, kad praėjus 8 metams po endodontinio gydymo procedūros net 97% pacientų išsaugojo savo dantis, kuriems buvo laiku atliktas kanalų gydymas.
Su tinkama priežiūra dantys, kuriems buvo atliktas endodontinis gydymas gali sėkmingai tarnauti visą gyvenimą be papildomų intervencijų.
Vis dėlto, kaip ir po kiekvienos medicininės procedūros, po endodontinio gydymo gali kilti komplikacijos:
- Danties įtrūkimai ir įskilimai. Endodontinio gydymo metu pašalinami vidiniai danties audiniai – danties pulpa. Danties kanalai bei likusi ertmė gydymo metu užpildomi gutaperčos kaiščiais ir, kai to prireikia, dantis sustiprinamas jonometrinio stiklo pluošto kaiščiais. Tačiau dantų kanalų gydymas vis vien yra invazinė procedūra, po kurios dantis lieka struktūriškai silpnesnis. Ypač retais atvejais gali atsirasti įskilimai, kuriuos būtina skubiai užplombuoti, kad neatsinaujintų infekcija.
- Pūlinys arba fistulė ant dantenų. Jeigu po gydymo danties kanaluose lieka infekuotų audinių arba jeigu antibiotikai nesuveikia, ant pažeistą dantį supančių dantenų gali išsivystyti fistulė arba pūlinys.
- Pakartotinė infekcija. Kartais danties kanalų infekcija gali atsinaujinti. Tokiais atvejais visada rekomenduojame atlikti danties kanalų pergydymą, o ypač sudėtingais atvejais – danties kanalų pergydymą mikroskopu.
- Danties rovimas. Tais atvejais, kai infekcija atsinaujina net ir po pakartotinių pergydymų arba jeigu dantis yra pernelyg stipriai pažeistas, danties rovimas gali būti vienintelė išeitis. Pašalinus nebepagydomą dantį, jo vietoje gali būti įsukami implantai arba įstatomas dantų tiltas.
Endodontinio gydymo kaina
Endodontinio gydymo kaina mūsų Kauno klinikoje prasideda nuo 60 eurų. Galutinė procedūros kaina gali skirtis priklausomai nuo kiekvieno atvejo sudėtingumo ar lengvumo, kurį nulemia gydomo danties kanalų kiekis, forma, užkalkėjimas ir t.t.
Diagnostinės apžiūros metu gydytojas endodontologas įvertina kiekvieno paciento individualią situaciją ir pasiūlo rekomenduojamą procedūros planą už geriausią kainą.
Paslauga | Kaina |
---|---|
Apžiūra ir konsultacija endodontinio gydymo klausimais (nemokama tęsiant gydymą mūsų odontologijos klinikoje) | 15 € |
Senos plombos išėmimas ir ertmės paruošimas endodontiniam gydymui | 20 € |
Devitalizuojančios pastos uždėjimas | 10 € |
Devitalizuojančios pastos uždėjimas vaikams su nuolatiniais dantimis | 10 € |
Devitalizuojančios pastos uždėjimas vaikams su pieniniais dantimis | 5 € |
Kanalų formavimas | 30 € |
Dantų kanalų vaistų pakeitimas (vienas kanalas) | 10 € |
Dantų kanalų plombavimas gutaperčos kaiščiais su sileriu (vienas kanalas) | 30 € |
Vaikų nuolatinių dantų kanalų plombavimas gutaperčos kaiščiais su sileriu (vienas kanalas) | 30 € |
Laikinas užpildas | 5-10 € |
Pastos išėmimas iš kanalo pergydant kanalus | 30-40 € |
Gutaperčos išėmimas iš kanalo pergydant kanalus | 40-50 € |
Kalcio hidroksido įvedimas į kanalą pergydant kanalus | 10 € |
Endobalinimas pergydant kanalus (vienas įvedimas) | 20 € |
Vaikų pieninių dantų endodontinis gydymas | 20 € |
Dantų priežiūra po endodontinio gydymo
Keletą dienų po dantų kanalų gydymo pacientai gali jausti nestiprų danties ir dantenų skausmą. Retais atvejais padidėjęs jautrumas gali trukti iki dviejų savaičių. Šiuo laikotarpiu ypatingai svarbu laikytis geros burnos higienos įpročių namuose ir vykdyti visus Jums gydymą atlikusio gydytojo endodonto nurodymus.
Ko nedaryti po endodontinio gydymo?
- Bent valandą susilaikykite nuo maisto ir gėrimų (išskyrus vandenį).
- Jeigu procedūros metu buvo naudojami nuskausminamieji (vietinė nejautra), rekomenduojame palaukti, kol jų poveikis pilnai praeis prieš valgant arba valgyti ypatingai atsargiai. Dėl nuskausminamųjų poveikio galite nejausti dalies veido ir valgant įsikąsti į liežuvį ar skruostą.
- Jeigu Jūsų dantis užplombuojamas laikina plomba, rekomenduojame vengti kramtyti ta burnos puse. Kol dantis nėra pilnai sustiprintas jonometrinio stiklo pluošto kaiščiais ir atkurtas vainikėliu arba nuolatine plomba, jis yra silpnesnis ir gali nulūžti.
- Jeigu rūkote, rekomenduojame susilaikyti nuo rūkymo (įskaitant ir elektronines cigaretes) iki tol, kol dantis ir dantenos pilnai sugis. Cigaretėse esantys toksinai sulėtina gijimą.
Ką daryti po endodontinio gydymo?
Endodontinio gydymo metu dantys ir dantenos yra stipriai sudirginami. Siekiant paspartinti gijimą, rekomenduojame:
- Valgyti minkštą maistą. Keletą dienų po endodontinio gydymo geriausia valgyti minkštą, lengvai kramtomą maistą: trintas bulves, makaronus, jogurtą ir t.t.
- Reguliariai valytis dantis. Savaitę po endodontinio gydymo rekomenduojama valytis dantis po kiekvieno valgio. Jeigu tam nėra galimybės – bent du kartus dienoje. Taip pat rekomenduojame bent kartą per dieną išsivalyti tarpdančius dantų siūlais arba irigatoriumi.
- Naudoti burnos skalavimo skystį. Jeigu gydytojas endodontologas Jums rekomendavo skalauti burną antibakteriniu skysčiu, svarbu, kad tai darytumėte gydytojo nurodytais intervalais.
- Jeigu po procedūros jaučiate stiprų skausmą, pirmosiomis dienomis galite naudoti nereceptinius nuskausminamuosius. Daugeliui pacientų rekomenduojama išgerti 400mg ibuprofeno arba 500mg paracetamolio ne dažniau kaip kas šešias valandas.
- Jeigu skausmas tęsiasi net ir praėjus keletui savaičių po procedūros, dantenos ištinsta, jaučiate silpnumą ar pakyla temperatūra – nedelsiant susisiekite su mūsų gydytojais. Šie simptomai rodo, kad dantų kanalų infekcija nepraėjo arba vėl atsinaujino.
- Jeigu laikina plomba iškrito arba suskilo, liežuviu jaučiate aštrius, audinius braižančius kampus, nedelsiant susisiekite su gydytojais endodontologais. Tokiais atvejais ypač svarbu kuo greičiau vėl užplombuoti dantį, kad į jį nepatektų bakterijos ir infekcija neatsinaujintų. Tais atvejais, kai neturite galimybės skubiai atvykti į kliniką, galite prieš kiekvieną valgį užkimšti atsivėrusią danties ertmę minkštos vatos gumulėliu.
- Jeigu Jums buvo paskirti antibiotikai, gerkite juos gydytojo nurodytais intervalais nepraleisdami dozių.
Dantų šaknų kanalų gydymas mikroskopu
Ypač sudėtingais atvejais, gydytojas endodontologas gali rekomenduoti atlikti danties kanalų gydymą mikroskopu.
Mikroskopinis kanalų gydymas leidžia gydytojui surasti sudėtingai pasiekiamus, užkalkėjusius ir sumažėjusius kanalus bei juos preciziškai išvalyti ir užplombuoti sukeliant minimalią žalą aplinkiniams kietiesiems danties audiniams. Visa tai stipriai padidina endodontinio gydymo sėkmės tikimybę.
Profdentis klinika bendradarbiauja su endodontinį gydymą mikroskopu atliekančia odontologijos klinika „Dantėja“ Kaune. Kiekvieno paciento situacija įvertinama individualiai ir tais atvejais, kai geriausiam rezultatui pasiekti įprasto endodontinio gydymo nebeužtenka, siunčiame pacientus atlikti kanalų gydymą mikroskopu pas mūsų kolegas „Dantėjoje“.
Dantų šaknų kanalų pergydymas
Kartais danties kanalų infekcija gali atsinaujinti. Tokiais atvejais būtina atlikti dantų šaknų kanalų pergydymą, kurio metu pašalinamas ankstesnės procedūros metu į kanalus įvestas gutaperčos užpildas, kanalai iš naujo išvalomi, dezinfekuojami ir užplombuojami.
Dažniausios atsinaujinusios infekcijos priežastys yra:
- Nauja infekcija. Net ir po sėkmingos pirminės endodontinio gydymo procedūros, naujai atsiradę ėduonies židiniai ar įskilimai dantyje gali sukelti sąlygas bakterijoms patekti į kanalus ir sukelti naują infekciją.
- Sudėtinga dantų anatomija. Kai kurių pacientų dantys turi ypač sudėtingą struktūrą su paslėptais ar netipiškos formos kanalais. Tokiais atvejais visada kyla rizika, kad kanalai nebus išvalyti iki galo. Dažniausiai pacientams su anatomiškai sudėtinga kanalų struktūra mūsų klinikos gydytojai endodontai atlieka būtinąsias skausmą ir infekcijos plitimą stabdančias procedūras (pulpos pašalinimas, kalcio hidroksido įvedimas, laikinosios plombos priklausomai nuo situacijos) ir suderina endodontinį gydymą mikroskopu su mūsų kolegomis iš „Dantėjos“.
- Laiku nepastebėti danties šaknų ar dugno įskilimai. Tokie pažeidimai, jeigu jie neaptinkami laiku, gali sukelti palankias sąlygas bakterijoms patekti į danties ertmę kitu keliu ir infekcijai atsinaujinti.
- Nepilnai išvalyti kanalai. Jeigu pirminės endodontinio gydymo procedūros metu kanalai nebuvo išvalyti pilnai, juose likusios bakterijos gali sukelti pakartotinį uždegimą ir infekciją.
- Uždelstas danties atkūrimas. Jeigu danties atkūrimas kompozicine plomba arba vainikėliu buvo pernelyg uždelsti, laikina plomba gali nusidėvėti, tapti pralaidi ir sudaryti sąlygas bakterijoms vėl patekti į danties kanalus.
- Nekokybiškas danties atkūrimas. Jeigu dantis po endodontinio gydymo buvo atkurtas nekokybiškai (tarp plombos ar karūnėlės ir danties liko nesandarūs tarpai), į kanalus patekusios bakterijos gali sukelti pakartotinę infekciją.
Visais atvejais, rekomenduojame nedelsti ir atlikti dantų kanalų pergydymą. Net jeigu simptomai yra labai nežymūs, arba jų išvis nėra, po endodontinio gydymo atsinaujinusi infekcija kelia lygiai tokią pačią grėsmę kaip ir pirminė: t.y. danties ir aplink jį esančio žandikaulio kaulo irimą bei kitas dantų ir dantenų ligas.
Jeigu infekcija atsinaujina net ir po pakartotinio kanalų pergydymo, gali tekti atlikti apikoektomiją – danties kanalo galiuko šalinimą arba, ypatingai retais atvejais, šalinti visą dantį.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip užsiregistruoti endodontiniam gydymui Kaune?
Užsiregistruoti dantų kanalų gydymui Kaune galite paskambinę į mūsų kliniką telefonu: +370 620 89000.
Kiek kanalų turi dantis?
Priekiniai kandžiai ir iltiniai dantys dažniausiai turi vieną šaknį su vienu kanalu. Prieškrūminiai ir krūminiai dantys gali turėti 2-3 šaknis, kurių kiekvienoje yra po 1-2 kanalus. Tad, priklausomai nuo danties, kanalų skaičius yra tarp vieno ir keturių arba daugiau.
Kas yra negyvas dantis?
Negyvas dantis – tai dantis, kurio nebepasiekia maistinių medžiagų ir deguonies prisodrintas kraujas. Dažniausiai, pats pirmas mirštančio danties simptomas yra jo patamsėjimas. Mirštant danties viduje esančioms kraujagyslėms ir nervams, dažnai juntamas skausmas, dantis iškyla. Paskutiniame danties pulpos nekrozės etape prasideda irimas, kai dantis ima trupėti dalimis arba iškrenta visas.
Pastebėjus pirmuosius simptomus, rekomenduojama nedelsti. Danties šakniai gangrenuojant, uždegimas ir bakterijos gali pasiekti ne tik aplinkinius audinius, taip sukeldamos kitų dantų, dantenų ir žandikaulių ligas, bet ir išplisti į visą organizmą. Kritiniais atvejais, gali prasidėti sepsis.
Laiku atliktas endodontinis gydymas gali išsaugoti mirštantį dantį ir padėti išvengti kur kas brangesnių odontologinių procedūrų ir rimtesnių sveikatos problemų.
Per kiek laiko miršta danties nervas?
Esant danties uždegimui ar infekcijai, danties nervas gali merdėti ištisas savaites ar mėnesius. Dažnai šį procesą lydi ypatingai stiprus skausmas.
Traumų ar kitų fizinių sužalojimų atveju dantis gali mirti ir per porą valandų.
Svarbu atminti, kad net jeigu miręs dantis tampa nebejautrus ir paciento nebevargina skausmas ar kiti simptomai, vis vien yra būtina skubiai atlikti endodontinį gydymą arba pašalinti dantį. Nesiimant veiksmų, infekcija išplis ne tik į aplinkinius audinius ir kaulus, bet ir per kraują gali pasiekti ir visą likusį organizmą.
Ar dantų kanalų gydymas yra skausmingas?
Endodontinio gydymo metu naudojama vietinė nejautra, kuri užtikrina, kad dantų kanalų gydymas būtų beskausmis.
Tačiau net ir šiandien pacientai neretai asocijuoja infekuoto ar uždegiminio danties keliamą skausmą su pačia dantų kanalų gydymo procedūra. Vis dar gaji iliuzija, kad endodontinis gydymas bus toks pats ar net dar skausmingesnis, nors iš tiesų kanalų gydymas ne tik yra neskausmingas, bet ir pašalina skausmo priežastį bei išsaugo dantį, kurį negydant tektų pašalinti.
Ką daryti jeigu po dantų kanalų gydymo skauda dantį?
Keletą dienų po endodontinio gydymo dantis gali būti jautresnis nei įprastai. Esant poreikiui galima naudoti nereceptinius nuskausminamuosius – ibuprofeną ar paracetamolį.
Jeigu nuskausminamieji nepadeda ar skausmas atsinaujina praėjus keletui savaičių ar mėnesių (ar metų) nuo pirminio kanalų gydymo, rekomenduojame nedelsiant atvykti gydytojo endodonto apžiūrai. Skausmas, ypač jeigu jis yra stiprus, signalizuoja, kad infekcija galėjo atsinaujinti. Tokiais atvejais beveik visada yra būtinas dantų kanalų pergydymas.