Dantenų uždegimas, dar žinomas kaip gingivitas, yra dažna liga, kurią sukelia ant dantų susiformavusi ir ilgą laiką nenuvalyta bakterijų bioplėvelė. Dažniausiai gingivitas pasireiškia dantenų patinimu, dirglumu, paraudimu ir kraujavimu.
Nors gingivitas yra pati silpniausia dantenų (periodontinių) ligų forma ir nekelia rimtos grėsmės dantims, negydomas šis dantenų uždegimas gali išsivystyti į periodontitą ir sukelti žandikaulio kaulo tirpimą bei privesti prie dantų netekimo.
Dantenų uždegimo (gingivito) simptomai
Ankstyvuose dantenų uždegimo (gingivito) etapuose, simptomai gali būti labai nežymūs arba pasireikšti tik periodiškai. Uždegimui progresuojant, simptomai stiprėja ir gali atsirasti:
- blogas burnos kvapas, kuris neišnyksta net išsivalius dantis;
- kraujuojančios dantenos;
- patinusios dantenos;
- dantenų spalvos pokyčiai: paraudusios, violetinės ar net melsvos spalvos dantenos;
- padidėjęs jautrumas karštam ar šaltam maistui;
- jautrumas ar skausmas kramtant;
- dantenų recesija – kai dantenos atsitraukia nuo dantų, atverdamos dantų šaknis.
Svarbu atminti, kad dantenų uždegimas sukelia skausmą tik labai retais arba stipriai pažengusiais ligos atvejais. Neretai pacientai net neįtaria, kad jiems išsivystė gingivitas. Būtent todėl mūsų klinikos gydytojai rekomenduoja reguliariai, bent kas šešis mėnesius, atlikti profesionalią burnos higieną, kurios metu ne tik užkertamas kelias gingivitui ir kitoms burnos ligoms, bet ir laiku diagnozuojama ši bei kitos problemos.
Pastebėjus vieną arba daugiau simptomų, rekomenduojame susisiekti su mūsų klinikos gydytojais apžiūrai. Dantenų uždegimas yra pati pirma periodontologinių ligų stadija ir beveik visada gali būti lengvai išgydoma, taip užkertant kelią dantų netekimą sukeliančių ligų atsiradimui.
Dantenų uždegimo (gingivito) priežastys
Dantenų uždegimas, mediciniškai vadinamas gingivitu, yra natūrali organizmo uždegiminė reakcija į susikaupusias dantų apnašas ir akmenis. Nenuvalytos apnašos ir dantų akmenys dirgina dantenas ir iššaukia organizmo atsaką – dantenų uždegimą.
Dantenų uždegimo išsivystymo riziką didina šie veiksniai:
- prasti arba nepastovūs burnos higienos įpročiai;
- kariesas;
- stresas;
- rūkymas;
- senatvė;
- džiūstanti burna;
- prasta mityba, ypač vitamino C trūkumas;
- prastai atlikti dantų gydymo ir atkūrimo darbai;
- kreivi dantys, kurie apsunkina jų valymą;
- imuniteto problemos ir jį pažeidžiantys veiksniai (leukemija, ŽIV ar AIDS, chemoterapija);
- hormonų disbalansas (ypač jeigu jis sukeltas nėštumo, menstruacijų ciklo sutrikimų ar hormoninių kontraceptinių priemonių naudojimo);
- genetiniai sutrikimai;
- tam tikri virusiniai ir grybeliniai sveikatos sutrikimai;
- tam tikri vaistai, kurie gali sukelti burnos džiūvimą (cherostomiją);
- kraujo ligos.
Dažniausiai gingivitas išsivysto veikiant keletui ar daugiau aukščiau išvardintų rizikos veiksnių. Jeigu esate rizikos grupėje, rekomenduojame reguliariai atlikti burnos higienos procedūras ir profilaktines apžiūras pas mūsų gydytojus odontologus.
Dantenų uždegimo (gingivito) rizikos ir komplikacijos
Pati didžiausia rizika yra tai, kad negydomas gingivitas gali progresuoti ir sukelti kur kas rimtesnę ir sunkiau išgydomą dantenų ligą paradontozę (periodontitą), kuri išplinta į aplinkinius audinius bei žandikaulio kaulą ir gali sukelti dantų netekimą.
Besitęsiančios dantenų ligos taip pat gali būti susijusios su tokiomis visą organizmą veikiančiomis ligomis kaip kvėpavimo, kraujotakos ligos, diabetas, padidėjusi insulto rizika ar reumatoidinis artritas. Nors tiesioginis ryšys moksliškai nėra įrodytas, bet leidžia manyti, kad dantenų ligas sukėlusios bakterijos gali per dantenas patekti į kraujotaką ir paveikti širdį, plaučius bei kitus organus.
Net jeigu tai tik sutapimas ir jokio gilesnio ryšio tarp šių ligų nėra, svarbu atminti, kad gingivitas (dantenų uždegimas) yra pirminė ir pati lengviausia dantenų ligų forma. Laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą, gingivitas yra lengvai išgydomas ir beveik visada nesukelia jokių ilgalaikių pasekmių.
Dantenų uždegimo diagnozavimas
Profilaktinės apžiūros ar reguliaros burnos higienos metu, gydytojai odontologai apžiūri dantenas ir patikrina, ar matomi pagrindiniai dantenų uždegimo simptomai:
- dantenų kraujavimas;
- paraudimas, patinimas ir kitokie infekcijos simptomai;
- laisvi, klibantys dantys;
- dantenų recesija;
- „periodonto kišenės“ – padidėję tarpai tarp dantų ir dantenų (įprastas atstumas yra tarp 1 ir 3 milimetrų).
Taip pat gali būti padaryta rentgeno nuotrauka, skirta patikrinti žandikaulio kaulo būklę. Priklausomai nuo simptomų ir gingivito rūšies bei stiprumo, gydytojai odontologai gali išrašyti siuntimą pas gydytoją periodontologą – dantenų ligų specialistą.
Gingivitas skirstomas į keturias rūšis:
Bakterinis gingivitas
Pati silpniausia ir labiausiai paplitusi dantenų uždegimo rūšis, kurią sukelia nenuvalytos dantų apnašos ir dėl jų susidarę akmenys. Beveik visais atvejais laiku aptiktas bakterinis gingivitas yra lengvai išgydomas ir nesukelia jokių ilgalaikių pasekmių.
Nebakterinis gingivitas
Nebakterinis gingivitas pasireiškia identiškais simptomais kaip ir bakterijų sukeltas dantenų uždegimas. Pagrindinis skirtumas yra tai, jog jis gali pasireikšti net ir su idealia burnos higiena ir reikalauja atitinkamo, kartais sudėtingesnio gydymo, priklausomai nuo priežasties. Nebakterinį gingivitą gali sukelti:
- virusinės infekcijos (herpio virusas ir t.t.);
- grybelinės infekcijos (burnos pienligė, dar žinoma kaip kandidamikozė);
- alerginės reakcijos (į maisto produktus arba net netinkamą burnos skalavimo skystį);
- cheminiai dirgikliai (tabakas arba alkoholis);
- mechaniniai dirgikliai (perdėtai stiprus dantų valymas, nudegimai, įvairios traumos arba prastai pritaikyti dantų atkūrimo ar korekcijos įtaisai (implantai, protezai, breketai ir kt.);
- sisteminės ligos (kraujotakos ligos, diabetas, vitaminų, ypač vitamino C trūkumas ir t.t.);
- hormoniniai pokyčiai (sukeliami nėštumo, menstruacijų ciklo sutrikimų arba netinkamų hormoninių kontraceptinių priemonių naudojimo).
Hipertrofinis gingivitas
Hipertrofinis gingivitas pasireiškia dantenų audinio peraugimu. Dažniausiai ši dantenų uždegimo rūšis kyla dėl prastų burnos higienos įpročių, paveldimumo arba kaip šalutinis tam tikrų vaistų poveikis:
- epilepsijos medikamentų;
- imunosupresantų;
- kalcio pasisavinimą apsunkinančių vaistų;
- vaistų, skirtų gydyti padidėjusį kraujo spaudimą arba kitas širdies ligas.
Tais atvejais, kai gingivitą sukelia medikamentų vartojimas, nustojus gerti paskirtus vaistus, dantenų uždegimas praeina savaime. Tačiau jeigu hipertrofinis gingivitas kilo dėl kitų priežasčių, svarbu kuo skubiau pradėti gydymą ir, stipriai pažengusiais atvejais, atlikti burnos chirurgijos intervenciją, nes negydoma, ši gingivito rūšis gali iškraipyti dantis bei sukelti kur kas rimtesnes dantenų ligas.
Opinis nekrozinis gingivitas
Opinis nekrozinis gingivitas yra pati sunkiausia dantenų uždegimo forma, kuri pasireiškia stipriu skausmu, dantenų kraujavimu ir opomis. Neretai pasireiškia ir viso organizmo simptomai: nuovargis, karščiavimas, limfmazgių padidėjimas. Šis gingivito tipas liaudiškai vadinamas „apkasų burna“ – šį pavadinimą įgijo pirmojo pasaulinio karo metais, kai kareiviai apkasuose pradėjo masiškai juo sirgti dėl prastos mitybos, blogos burnos higienos priežiūros ir milžiniško psichologinio streso.
Nors opinis nekrozinis gingivitas pasitaiko besivystančiose šalyse dar ir šiandien, ypač dėl skurdžios mitybos bei varganų gyvenimo sąlygų, jis praktiškai nebeaptinkamas išsivysčiusiose šalyse.
Dantenų uždegimo (gingivito) gydymas
Gingivitas yra lengvai išgydomas, ypač jeigu aptinkamas anksti. Gydymo metodai skiriasi priklausomai nuo to, kas sukėlė dantenų uždegimą, bet beveik visada pirmasis etapas yra profesionali burnos higiena, kurios metu pašalinamos visos dantenas dirginančios apnašos ir akmenys.
Priklausomai nuo gingivito atsiradimo priežasčių, Jums taip pat gali būti rekomenduojama:
- vaistai nuo grybelio, jeigu gingivitas yra sukeltas grybelinės infekcijos;
- antibiotikai, kai gingivitas yra pažengęs;
- endodontinis gydymas, jeigu yra pažeistų dantų kanalų;
- dantų gydymas tais atvejais, kai nuskilę ar iškrypę dantys žaloja dantenas. Arba kai implantai, breketai, karūnėlės, protezai iar kitokie ortodontiniai įtaisai dirgina dantenas arba apsunkina asmeninę burnos higieną;
- chirurginis gydymas (pavyzdžiui gingivektomija, kai dėl hipertrofinio gingivito peraugusios dantenos pašalinamos lazeriniu būdu);
- estetinės dantų ir dantenų procedūros;
- pakeisti vartojamus medikamentus, jeigu jie yra hipertrofinio ar nebakterinio dantenų uždegimo sukėlėjai;
- pakeisti gyvenimo būdą, pagerinti mitybos, dantų priežiūros įpročius, atsisakyti žalingų įpročių.
Antras nė kiek ne mažiau svarbus gydymo etapas priklauso nuo Jūsų pačių. Po profesionalios burnos higienos yra ypač svarbu tinkamai rūpintis savo asmenine burnos higiena:
- reguliariai, bent du kartus dienoje, valytis dantis minkštu šepetėliu;
- naudoti tarpdančių siūlą bent du kartus perį dieną;
- naudoti antibakterinį burnos skalavimo tirpalą;
- atlikti profesionalią burnos higieną burnos higienisto nurodytu dažnumu, įprastai maždaug du kartus per metus;
- laikytis kitų burnos higienisto ar gydytojo odontologo rekomendacijų.
Nors gingivitas yra lengvai išgydomas, svarbiausia nedelsti ir, vos pastebėjus pirmuosius simptomus, kreiptis profesionalios pagalbos. Priešingu atveju kyla rizika, kad išsivystys periodontitas ir bus prarasti dantys.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar gingivitas yra užkrečiamas?
Dantenų uždegimas nėra užkrečiamas. Tačiau gingivitą sukeliančios bakterijos gali būti perduodamos vieno žmogaus kitam per seilių kontaktą (pavyzdžiui bučiuojantis ar dalinantis maisto įrankiais).
Dažniausiai imuninė sistema nesunkiai su jomis susidoroja, tačiau jeigu žmogaus burnos higienos būklė yra prasta (ir dėl to susikuria palanki terpė gingivito bakterijoms) arba imuninė sistema yra nusilpusi (ypač sergant ŽIV/AIDS arba leukemija), stipriai padidėja dantenų uždegimo išsivystymo tikimybė.
